© Manoreceptai.lt

Ko labiausiai pasigendame ilgiau pasisvečiavę užsienyje? Daugelis pasakytų, jog pirmiausia – artimų žmonių, o iškart po to – tradicinio lietuviško maisto.
Pirmiausia – kvapnios juodos ruginės duonos. Nesvarbu, kokiais skanėstais lepintų kitos šalys, lietuviška duona – nepakeičiama. Netgi nuolat dietų besilaikančios manekenės pusryčiams neatsisako riekelės juodos duonos su įvairiomis sėklomis, paskanintos kruopele sviesto, šviežio medaus, močiutės arba kaime gyvenančios tetulės gaminto kmynais gardinto varškės sūrio. O kas gali būti gaiviau karštą vasaros dieną už mamos gamintus šaltibarščius su šviežiomis garuojančiomis bulvėmis, pabarstytomis krapais...
Į kurį pasaulio kraštą gyvenimas benublokštų žemaitį, jis vis tiek susapnuos kastinį (grietinės ir sviesto plakinį), valgomą užsikandant su lupenomis virtomis bulvėmis, padažytomis į pakepintas trintas kanapių sėklas arba pasūdytus linų sėmenis, žemaitišką šiupinį iš įvairiausių kruopų, žirnienę su spirgučiais... Tokių patiekalų, kuriuos miestiečiai dabar gali ragauti užsukę į tradiciniu maistu viliojančias užeigas, anksčiau žemaičiai ragaudavo kasdien. O šventėms jų moterys nuo seno ruošė puikius patiekalus iš šviežios mėsos, troškinius, įmantrius pyragus su uogomis, vaisiais, uogienėmis. Ir dabar nepamiršo, jais vaišina iš tolimų šalių sugrįžusius vaikus.
Dzūkijos vaikai svajoja apie grikių „bobą“ su voveraičių padažu, troškintų, raugintų, marinuotų grybų patiekalus, kadagiais kvepiančią vytintą dešrą – nepakeičiamą užkandą prie šlakelio „linksmos“ dzūkiškos naminukės...
Aukštaičiai visada garsėjo savo blynais su įvairiausiais įdarais, virtiniais, koldūnais, skryliais, įvairiomis ir netgi įmantriomis (pavyzdžiui, alaus) sriubomis, burnoje tirpstančiais saldumynais. Tarkime, riebaluose virtais žagarėliais, kurių ruošimui negailėjo nei šviežiausių produktų, nei laiko..
Tradiciniai suvalkiečių patiekalai – baršteliai su ausytėmis, puikios kokybės skilandžiai, kumpiai, naminis serbentų vynas.
Neišdildomą, bet ne visada gerą, įspūdį užsieniečiams palieka didžkukuliai, kuriuos esame linkę pristatyti kaip tradicinį patiekalą bei šaltibarščiai, kurie kavinėse ir restoranuose dažnai beveik neprimena tikrai tradicinių, namie gaminamų... Tačiau ar žinote, jog didžkukuliai (cepelinai) nėra autentiškas lietuviškas patiekalas? Panašūs gaminami ir kitose Europos šalyse – Danijoje, Čekijoje, Lenkijoje, o kai kuriuose Lietuvos regionuose pradėti gaminti gal tik prieš 50- 60 metų. Kitas dalykas, kad jiems pagaminti reikia tam tikrų rūšių bulvių, kurių, tarkime, Italijos, Prancūzijos, Airijos parduotuvėse nerasite. Taigi, neverta stebėtis, kad kai kurios užsienyje gyvenančios lietuvaitės, bandydamos pavaišinti draugus ar mylimuosius didžkukuliais, vietoje lauktų komplimentų patiria nusivylimą. Ne viena skundėsi, kad puode išvirė pilka krakmolinga košė, kurioje plaukiojo mėsos gabalėliai...
Taigi, norėdami patys pasilepinti ir svečius pamaloninti tradiciniais lietuviškais patiekalais, neapsiriksime, ant lino staltiese uždengto stalo dėdami baltą varškės sūrį su kmynais (beje, dabar galime jo rasti su visokiausių žolelių pagardais, įvairiausiais būdais pagaminto – saldaus, rūgštaus, džiovinto, apkepto ir t.t.), kadagiais kvepiančio šalto rūkymo kapotos kiaulienos skilandžio, juodos ruginės duonos ir gaivaus alaus arba gardžios saldžiarūgštės giros ąsotį.
Esama nemažai manančių, jog nė vienos vestuvės arba kitas svarbesnis giminės susibūrimas negali apsieiti be šakočio (baumkucheno), tačiau tai – maždaug prieš 100 metų iš Vokietijos atkeliavęs skanėstas, gimtinėje primirštas, gavęs lietuvišką vardą ir netgi pačių vokiečių neretai priimamas kaip tradicinis lietuviškas patiekalas.
Globalizacija trina valstybių sienas, artina įvairių kraštų žmones, tačiau vieni kitiems mes įdomūs tiek, kiek gebame išsaugoti savitumą - bent menkiausius atminties krislelius, siejančius mus su prigimtinėmis tautos šaknimis.

Šaltinis: manoreceptai.lt

Naudingos nuorodos:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Lietuvi%C5%A1ka_virtuv%C4%97
http://gyvenimas.delfi.lt/cooking/article.php?id=12788805

Komentarai (0):

Komentarų nėra.

Vardas:

Saugos kodas:

 

Kiti straipsniai

Gydomosios arbatų savybės

Arbata - pats sveikiausias karštasis gėrimas. Per dieną rekomenduojama būtinai išgerti bent vieną puodelį kokių nors žolelių arbatos. Visos arbatos turi tam tikrų gydomųjų savybių. Žalioji arbata dėl gydomųjų savybių Japonijoje vadinama arbatų karaliene. Jeigu per dieną išgeriate bent vieną žaliosios arbatos puodelį, sumažėja tikim...

Baklažanai (1)

Baklažanai - pomidorų giminaičiai, laukiniai auga Pietryčių Azijoje. šios neįprastos spalvos daržovės buvo valgomos dar senovės Indijoje ir Egipte, o į Europą atkeliavo tik viduramžiais ir ilgą laiką buvo auginami kaip dekoratyvūs augalai. Baklažanų vaisiai gali būti įvairios formos ir priminti ovalą, rutulį, kriaušę ar net cilindrą. Baklažanuose nėra...

Šviežios morkos

Medikai tikina, esą šviežias sultingas morkas gardu griaužti, tačiau organizmas įsisavina tik dalį jose esančių medžiagų. Kas kita termiškai apdorotos su riebalais sumaišytos morkytės – jose gausu ne tik lengvai įsisavinamo vitamino A, bet ir kitų maisto medžiagų. Ką gi, teks pademonstruoti savo kulinarinius sugebėjimus! Kasdien ar bent kas antrą di...

Italų virtuvė (1)

Italų virtuvė – tai ne tik tradiciniai makaronai ar pica, tai ir gausybė šviežių daržovių, vaisiai, žuvų ir sūrių patiekalų. Ji pasižymi ir prieskonių įvairove, unikalaus skonio desertais bei gėrimais. Verta žinoti:     ū Makaronų italai turi devynias galybes, tačiau spagečiai jiems – vieni mėgstamiausių. šios rūšies maka...

Kopenhagos dieta

Ją sukūrė Kopenhagos medikai. Tai - viena populiariausių pasaulyje dietų, žadanti greitą sulieknėjimą. Per 13 dienų galima atsikratyti net iki 10 kg svorio! Teigiama, kad laikantis šios dietos sparčiai tirpsta riebalai nuo šlaunų, pilvo ir klubų, taip pat nyksta celiulitas. Laikantis šios dietos ribojami angliavandeniai ir riebalai. Draudžiama vartoti duonos ga...