
© Wikipedia
Baklažanai - pomidorų giminaičiai, laukiniai auga Pietryčių Azijoje. šios neįprastos spalvos daržovės buvo valgomos dar senovės Indijoje ir Egipte, o į Europą atkeliavo tik viduramžiais ir ilgą laiką buvo auginami kaip dekoratyvūs augalai. Baklažanų vaisiai gali būti įvairios formos ir priminti ovalą, rutulį, kriaušę ar net cilindrą. Baklažanuose nėra daug angliavandenių, tačiau labai gausu vertingų mineralinių druskų: kalio, kalcio, vitaminų C, B1, B6, PP.
Baklažanai nekaloringi. Dėl didelio kalio kiekio labai tinka dietinei mitybai. Prinokusių ir tinkamų valgyti baklažanų tamsiai violetinė žievelė gražiai blizga. Todėl pirkdamos baklažanus rinkitės tik blizgančius, lygia žievele; paspaudus pirštu, neturi likti įdubimo. Vaisių, kurių žievelė susiraukšlėjusi, minkštimas nelabai gardus, išakijęs. Mažesni
baklažanai būna skanesni.
Baklažanai nebus tokie kartūs, jei supjaustysite juos griežinėliais, pasūdysite ir paliksite apie 5 min. Paskui baklažanus nuplaukite. Griežinėlius galite pamirkyti ir stipriai sūdytame vandenyje - efektas bus toks pat.
Baklažanus kepkite tik labai gerai įkaitintame aliejuje, antraip dalį jo daržovės sugers, įgaus nemalonų skonį ir bus prastai virškinamos. Skaniausi ant ugnies kepti
baklažanai (kaip šašlykai). Kiek ataušinus galima nulupti odą ir ruošti patiekalą. Kad baklažanų oda nesuplyštų, kepamus orkaitėje subadykite šakute ar keliose vietose įpjaukite jų odelę. Baklažaną lengvai nulupsite, jeigu palaikysite jį karštoje orkaitėje, kol susiraukšlės odelė.
Baklažanai jokiu būdų neturi apsvilti. Be to, jų nelupkite metaliniu peiliu, kad nepasikeistų spalva. Baklažanų tyrės neruoškite metaliniame inde, nes jie patamsės ir įgaus metalo skonį.
Ypač tinka baklažanus maišyti su saldžiosiomis paprikomis, pomidorais ir cukinijomis; taip pat labai skanu faršu įdaryti
baklažanai. Dažniausiai
baklažanai gardinami česnakais, malta paprika, šviežiomis pipirmėtėmis, rozmarinais, citrinų sultimis ir svogūnais.
Ilgiau baklažanus išlaikysite įsuktus į popierių.
2009-12-19 20:12
Daržovės turi didelę reikšmę žmogaus mityboje, nes jos yra pagrindinių vitaminų, angliavandenių, organinių rūgščių ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daržovės, kaip sultingas, šviežias ir gaivinantis maistas, didina apetitą ir tiekia organizmui reikalingą celiuliozę, kuri gerina žarnų darbą. Kiekviena daržovių rūšis pasižymi tam tikromis savybėm...
Tarp visų maistinių medžiagų angliavandeniai vertinami prieštaringiausiai. Iš vienos pusės jie tarsi pagrindinis organizmo energijos šaltinis, iš kitos - viena priežasčių, kodėl priaugame svorio. Vadinamieji paprastieji angliavandeniai iš tiesų turi įtakos antsvorio atsiradimui, o štai sudėtiniai, “ilgai grojantieji&r...
Artėja šv.Velykos, kuomet ant stalo, tarp gausių mėsos patiekalų bei kepinių, bus ir svarbiausias šventės atributas – margučiai. Pastarieji simbolizuoja gamtos prisikėlimą, gyvybės atsiradimą, derlingumą... Amerikiečių mokslininkai neseniai paskelbė, kad kiaušiniais praturtinta mityba gali padėti atsikratyti ir nereikalingų kilogram...
Arbata - pats sveikiausias karštasis gėrimas. Per dieną rekomenduojama būtinai išgerti bent vieną puodelį kokių nors žolelių arbatos. Visos arbatos turi tam tikrų gydomųjų savybių. Žalioji arbata dėl gydomųjų savybių Japonijoje vadinama arbatų karaliene. Jeigu per dieną išgeriate bent vieną žaliosios arbatos puodelį, sumažėja tikim...
Dietologai pataria, kaip pasigaminti salotas, kurios padėtų kovoti su pavasariniu vitaminų trūkumu. 1. Kuo daugiau spalvų Kuo daugiau jūsų lėkštėje spalvų, tuo daugiau jose vitaminų ir sveikatai reikalingų medžiagų. Žalia spalva reiškia, kad daržovėse gausu chlorofilų, stimuliuojančių imuninę sistemą bei keliančių bendrą organizmo tonus...