Cheminė paprikų sudėtis priklauso nuo jų subrendimo ir veislės. Žaliuose raudonų veislių vaisiuose būna 0,5 proc. mineralinių medžiagų, 4,7 proc. angliavandenių, 100 g masės sukaupia 1,0 mg karotino, 150 mg vitamino C. Raudonuose vaisiuose šių medžiagų daugiau: mineralinių medžiagų vidutiniškai 0,6 proc., angliavandenių 5,7 proc., karotino 100 g vaisių sukaupia 2 mg, vitamino C - 250 mg. Yra paprikų veislių, kurių sunokę vaisiai esti geltonos, oranžinės, žalios spalvos. Ruošiant šias daržoves maistui vitaminas C gerai išsilaiko, nes paprikose nėra jį skaldančių fermentų.
Mineralinių medžiagų sudėtis ir kapsaicinas paprikose skatina skrandžio sulčių sekreciją ir gerina virškinimą. Tačiau tas pats kapsaicinas, patekęs į organizmą dideliais kiekiais, dirgina skrandį, žarnyną, kasą, inkstus. Todėl žmonėms, sergantiems skrandžio, žarnyno, kasos ir inkstų ligomis, paprikų geriau nevalgyti.
Konservuojami įvairios brandos vaisiai. Juos galima marinuoti, gaminti užkandinius konservus, dėti į įvairias daržovių salotas.
Ruošiant paprikas konservuoti, reikia nupjauti vaiskotį, perpjauti išilgai, išgremžti sėklas, o vidų gerai išplauti. Konservuojant įdarytas paprikas, jų perpjauti nereikia, o tarpas įdarui padaromas nupjovus vaiskotį su ankšties dalimi. Paprikų salotos daug skanesės, kai jų odelė nulupama. Ji lengvai nusilupa, vaisius prieš tai nuplikius arba pakepinus.
Aštraus skonio karčios paprikos esti konservuojamos sūryme arba marinuojamos kaip paprikos.

Paprikų konservavimo receptų galite rasti mūsų svetainės skiltyje Konservuoti patiekalai. 2009-12-19 19:52