Tradicinė lietuviška virtuvė

Perskaitytas kartų: 7528Įvertinimas: 5/5 (balsavo: 1)  
Tradicinė lietuviška virtuvė
© Manoreceptai.lt

Ko labiausiai pasigendame ilgiau pasisvečiavę užsienyje? Daugelis pasakytų, jog pirmiausia – artimų žmonių, o iškart po to – tradicinio lietuviško maisto.
Pirmiausia – kvapnios juodos ruginės duonos. Nesvarbu, kokiais skanėstais lepintų kitos šalys, lietuviška duona – nepakeičiama. Netgi nuolat dietų besilaikančios manekenės pusryčiams neatsisako riekelės juodos duonos su įvairiomis sėklomis, paskanintos kruopele sviesto, šviežio medaus, močiutės arba kaime gyvenančios tetulės gaminto kmynais gardinto varškės sūrio. O kas gali būti gaiviau karštą vasaros dieną už mamos gamintus šaltibarščius su šviežiomis garuojančiomis bulvėmis, pabarstytomis krapais...
Į kurį pasaulio kraštą gyvenimas benublokštų žemaitį, jis vis tiek susapnuos kastinį (grietinės ir sviesto plakinį), valgomą užsikandant su lupenomis virtomis bulvėmis, padažytomis į pakepintas trintas kanapių sėklas arba pasūdytus linų sėmenis, žemaitišką šiupinį iš įvairiausių kruopų, žirnienę su spirgučiais... Tokių patiekalų, kuriuos miestiečiai dabar gali ragauti užsukę į tradiciniu maistu viliojančias užeigas, anksčiau žemaičiai ragaudavo kasdien. O šventėms jų moterys nuo seno ruošė puikius patiekalus iš šviežios mėsos, troškinius, įmantrius pyragus su uogomis, vaisiais, uogienėmis. Ir dabar nepamiršo, jais vaišina iš tolimų šalių sugrįžusius vaikus.
Dzūkijos vaikai svajoja apie grikių „bobą“ su voveraičių padažu, troškintų, raugintų, marinuotų grybų patiekalus, kadagiais kvepiančią vytintą dešrą – nepakeičiamą užkandą prie šlakelio „linksmos“ dzūkiškos naminukės...
Aukštaičiai visada garsėjo savo blynais su įvairiausiais įdarais, virtiniais, koldūnais, skryliais, įvairiomis ir netgi įmantriomis (pavyzdžiui, alaus) sriubomis, burnoje tirpstančiais saldumynais. Tarkime, riebaluose virtais žagarėliais, kurių ruošimui negailėjo nei šviežiausių produktų, nei laiko..
Tradiciniai suvalkiečių patiekalai – baršteliai su ausytėmis, puikios kokybės skilandžiai, kumpiai, naminis serbentų vynas.
Neišdildomą, bet ne visada gerą, įspūdį užsieniečiams palieka didžkukuliai, kuriuos esame linkę pristatyti kaip tradicinį patiekalą bei šaltibarščiai, kurie kavinėse ir restoranuose dažnai beveik neprimena tikrai tradicinių, namie gaminamų... Tačiau ar žinote, jog didžkukuliai (cepelinai) nėra autentiškas lietuviškas patiekalas? Panašūs gaminami ir kitose Europos šalyse – Danijoje, Čekijoje, Lenkijoje, o kai kuriuose Lietuvos regionuose pradėti gaminti gal tik prieš 50- 60 metų. Kitas dalykas, kad jiems pagaminti reikia tam tikrų rūšių bulvių, kurių, tarkime, Italijos, Prancūzijos, Airijos parduotuvėse nerasite. Taigi, neverta stebėtis, kad kai kurios užsienyje gyvenančios lietuvaitės, bandydamos pavaišinti draugus ar mylimuosius didžkukuliais, vietoje lauktų komplimentų patiria nusivylimą. Ne viena skundėsi, kad puode išvirė pilka krakmolinga košė, kurioje plaukiojo mėsos gabalėliai...
Taigi, norėdami patys pasilepinti ir svečius pamaloninti tradiciniais lietuviškais patiekalais, neapsiriksime, ant lino staltiese uždengto stalo dėdami baltą varškės sūrį su kmynais (beje, dabar galime jo rasti su visokiausių žolelių pagardais, įvairiausiais būdais pagaminto – saldaus, rūgštaus, džiovinto, apkepto ir t.t.), kadagiais kvepiančio šalto rūkymo kapotos kiaulienos skilandžio, juodos ruginės duonos ir gaivaus alaus arba gardžios saldžiarūgštės giros ąsotį.
Esama nemažai manančių, jog nė vienos vestuvės arba kitas svarbesnis giminės susibūrimas negali apsieiti be šakočio (baumkucheno), tačiau tai – maždaug prieš 100 metų iš Vokietijos atkeliavęs skanėstas, gimtinėje primirštas, gavęs lietuvišką vardą ir netgi pačių vokiečių neretai priimamas kaip tradicinis lietuviškas patiekalas.
Globalizacija trina valstybių sienas, artina įvairių kraštų žmones, tačiau vieni kitiems mes įdomūs tiek, kiek gebame išsaugoti savitumą - bent menkiausius atminties krislelius, siejančius mus su prigimtinėmis tautos šaknimis.

Šaltinis: Manoreceptai.lt

2011-08-18 12:03

neskanu


Data: 2015-01-16 09:32

neskanu

Vardas:



Saugos kodas: Kodas
 

Kiti straipsniai

Trejos devynerios



Daugelis, išgirdę pavadinimą "Trejos devynerios", pagalvoja apie parduotuvę, kur galima nusipirkti trauktinės "Trejos devynerios" ir tik nedaugelis (ypatingai vyresnio amžiaus žmonės) prisimena ir žino, kad tikrų gydančių "Trejų devynerių" reikia ieškoti ne kur kitur, o mūsų vaistinėse. Apie ką byloja mūsų tėvų be...

Dietinis maistas (192)



Maitinimas, skirtas sustiprinti nusilpusį, liguistą organizmą ir padėti ligoniui pasveikti, vadinamas gydomuoju, arba dietiniu, maitinimu. Ištirta, kad parenkant maisto produktus, nustatant jų kiekį ir juos tinkama kulinariškai paruošiant, galima ligonį ne tik maitinti, bet ir gydyti ar bent apsaugoti jį nuo chroniško susirgimo. Kaip įvair...

Bananai tirpdo kilogramus (2)



Japonijoje sparčiai populiarėja nauja bananų dieta. Ją reklamuoja daugelis įžymybių, o dietologai joje nemato nieko, kas galėtų pakenkti sveikatai. Dietos esmė: pusryčiams valgyti kiek tik širdis geidžia bananų, užgeriant kambario temperatūros vandeniu. Pietūs ir vakarienė - Jūsų pačių nuožiūra, tik paskutinis valgymas turi būti ne vėlesnis nei ...

Gydomosios arbatų savybės



Arbata - pats sveikiausias karštasis gėrimas. Per dieną rekomenduojama būtinai išgerti bent vieną puodelį kokių nors žolelių arbatos. Visos arbatos turi tam tikrų gydomųjų savybių. Žalioji arbata dėl gydomųjų savybių Japonijoje vadinama arbatų karaliene. Jeigu per dieną išgeriate bent vieną žaliosios arbatos puodelį, sumažėja tikim...

Įdaryti vaisiai ar daržovės



Laužote galvą, kokiu maistu laisvą vakarą palepinti namiškius? Siūlome vakarienei patiekti įdarytų daržovių ir vaisių. Įtiksite tiek lengvo maisto, tiek saldėsių mėgėjams. Įdaryti rinkitės sveikas subrendusias daržoves ir sultingus vaisius. Atkreipkite dėmesį, ar nesutrūkinėjusi jų odelė, - karštoje orkaitėje tokios vasaros gėrybės i&sca...