Tradicinė lietuviška virtuvė

Perskaitytas kartų: 7475Įvertinimas: 5/5 (balsavo: 1)  
Tradicinė lietuviška virtuvė
© Manoreceptai.lt

Ko labiausiai pasigendame ilgiau pasisvečiavę užsienyje? Daugelis pasakytų, jog pirmiausia – artimų žmonių, o iškart po to – tradicinio lietuviško maisto.
Pirmiausia – kvapnios juodos ruginės duonos. Nesvarbu, kokiais skanėstais lepintų kitos šalys, lietuviška duona – nepakeičiama. Netgi nuolat dietų besilaikančios manekenės pusryčiams neatsisako riekelės juodos duonos su įvairiomis sėklomis, paskanintos kruopele sviesto, šviežio medaus, močiutės arba kaime gyvenančios tetulės gaminto kmynais gardinto varškės sūrio. O kas gali būti gaiviau karštą vasaros dieną už mamos gamintus šaltibarščius su šviežiomis garuojančiomis bulvėmis, pabarstytomis krapais...
Į kurį pasaulio kraštą gyvenimas benublokštų žemaitį, jis vis tiek susapnuos kastinį (grietinės ir sviesto plakinį), valgomą užsikandant su lupenomis virtomis bulvėmis, padažytomis į pakepintas trintas kanapių sėklas arba pasūdytus linų sėmenis, žemaitišką šiupinį iš įvairiausių kruopų, žirnienę su spirgučiais... Tokių patiekalų, kuriuos miestiečiai dabar gali ragauti užsukę į tradiciniu maistu viliojančias užeigas, anksčiau žemaičiai ragaudavo kasdien. O šventėms jų moterys nuo seno ruošė puikius patiekalus iš šviežios mėsos, troškinius, įmantrius pyragus su uogomis, vaisiais, uogienėmis. Ir dabar nepamiršo, jais vaišina iš tolimų šalių sugrįžusius vaikus.
Dzūkijos vaikai svajoja apie grikių „bobą“ su voveraičių padažu, troškintų, raugintų, marinuotų grybų patiekalus, kadagiais kvepiančią vytintą dešrą – nepakeičiamą užkandą prie šlakelio „linksmos“ dzūkiškos naminukės...
Aukštaičiai visada garsėjo savo blynais su įvairiausiais įdarais, virtiniais, koldūnais, skryliais, įvairiomis ir netgi įmantriomis (pavyzdžiui, alaus) sriubomis, burnoje tirpstančiais saldumynais. Tarkime, riebaluose virtais žagarėliais, kurių ruošimui negailėjo nei šviežiausių produktų, nei laiko..
Tradiciniai suvalkiečių patiekalai – baršteliai su ausytėmis, puikios kokybės skilandžiai, kumpiai, naminis serbentų vynas.
Neišdildomą, bet ne visada gerą, įspūdį užsieniečiams palieka didžkukuliai, kuriuos esame linkę pristatyti kaip tradicinį patiekalą bei šaltibarščiai, kurie kavinėse ir restoranuose dažnai beveik neprimena tikrai tradicinių, namie gaminamų... Tačiau ar žinote, jog didžkukuliai (cepelinai) nėra autentiškas lietuviškas patiekalas? Panašūs gaminami ir kitose Europos šalyse – Danijoje, Čekijoje, Lenkijoje, o kai kuriuose Lietuvos regionuose pradėti gaminti gal tik prieš 50- 60 metų. Kitas dalykas, kad jiems pagaminti reikia tam tikrų rūšių bulvių, kurių, tarkime, Italijos, Prancūzijos, Airijos parduotuvėse nerasite. Taigi, neverta stebėtis, kad kai kurios užsienyje gyvenančios lietuvaitės, bandydamos pavaišinti draugus ar mylimuosius didžkukuliais, vietoje lauktų komplimentų patiria nusivylimą. Ne viena skundėsi, kad puode išvirė pilka krakmolinga košė, kurioje plaukiojo mėsos gabalėliai...
Taigi, norėdami patys pasilepinti ir svečius pamaloninti tradiciniais lietuviškais patiekalais, neapsiriksime, ant lino staltiese uždengto stalo dėdami baltą varškės sūrį su kmynais (beje, dabar galime jo rasti su visokiausių žolelių pagardais, įvairiausiais būdais pagaminto – saldaus, rūgštaus, džiovinto, apkepto ir t.t.), kadagiais kvepiančio šalto rūkymo kapotos kiaulienos skilandžio, juodos ruginės duonos ir gaivaus alaus arba gardžios saldžiarūgštės giros ąsotį.
Esama nemažai manančių, jog nė vienos vestuvės arba kitas svarbesnis giminės susibūrimas negali apsieiti be šakočio (baumkucheno), tačiau tai – maždaug prieš 100 metų iš Vokietijos atkeliavęs skanėstas, gimtinėje primirštas, gavęs lietuvišką vardą ir netgi pačių vokiečių neretai priimamas kaip tradicinis lietuviškas patiekalas.
Globalizacija trina valstybių sienas, artina įvairių kraštų žmones, tačiau vieni kitiems mes įdomūs tiek, kiek gebame išsaugoti savitumą - bent menkiausius atminties krislelius, siejančius mus su prigimtinėmis tautos šaknimis.

Šaltinis: Manoreceptai.lt

2011-08-18 12:03

neskanu


Data: 2015-01-16 09:32

neskanu

Vardas:



Saugos kodas: Kodas
 

Kiti straipsniai

Žalingi indai: ką palikti, o ką - išmesti?



Anksčiau cinkuotų ir emaliuotų puodų, vietinės gamybos keptuvių kokybė visus tenkino. Apie kenksmingas medžiagas ir galimus apsinuodijimus niekas negalvojo. Dabar viskas pakito ir ne visi įsigyti indai yra saugūs. Panagrinėkime kokį kenksmingą poveikį sveikatai gali kelti indai. ...

Paprikos



Cheminė paprikų sudėtis priklauso nuo jų subrendimo ir veislės. Žaliuose raudonų veislių vaisiuose būna 0,5 proc. mineralinių medžiagų, 4,7 proc. angliavandenių, 100 g masės sukaupia 1,0 mg karotino, 150 mg vitamino C. Raudonuose vaisiuose šių medžiagų daugiau: mineralinių medžiagų vidutiniškai 0,6 proc., angliavandenių 5,7 proc., karotino 100 g vaisių s...

Holivudo (angliavandenių) dieta



Šioje dietoje nėra baltymų, vyrauja angliavandeniai. Draudžiama valgyti mėsą, sūrį, pieno produktus, kiaušinius, žuvį. Iš angliavandenių siūlomi grūdai, rupi duona, bulvės ir kitos daržovės (išskyrus ankštines), vaisiai. Maistą geriausiai gaminti garuose, troškinti, virti arba valgyti termiškai neapdorotą. Per di...

Italų virtuvė (1)



Italų virtuvė – tai ne tik tradiciniai makaronai ar pica, tai ir gausybė šviežių daržovių, vaisiai, žuvų ir sūrių patiekalų. Ji pasižymi ir prieskonių įvairove, unikalaus skonio desertais bei gėrimais. Verta žinoti:     * Makaronų italai turi devynias galybes, tačiau spagečiai jiems – vieni mėgstamiausių. šios r...

Trejos devynerios



Daugelis, išgirdę pavadinimą "Trejos devynerios", pagalvoja apie parduotuvę, kur galima nusipirkti trauktinės "Trejos devynerios" ir tik nedaugelis (ypatingai vyresnio amžiaus žmonės) prisimena ir žino, kad tikrų gydančių "Trejų devynerių" reikia ieškoti ne kur kitur, o mūsų vaistinėse. Apie ką byloja mūsų tėvų be...