Grybų sezonui artėjant

Perskaitytas kartų: 3902Įvertinimas: 5/5 (balsavo: 3)  
Grybų sezonui artėjant
© Margrit/PIXELIO

Ruduo – ne tik vestuvių, bet ir grybų metas, kai netgi „užkietėję“ miestiečiai iš tamsių sandėliukų traukia pintines ir traukia į miškus ar bent jau į turgų, kur prekystaliai nukrauti ne tik voveraitėmis, raudonikiais ar „kiškio baravykais“, bet ir dzūkų vadinamais „cikriniais“ (tikraisiais) baravykais, tamsiagalviais, baltas papilves išvertusiais storuliais, kurie, pačirškinti keptuvėje ant sviesto – neišpasakytas gardumynas, nepakartojamu kvapu apskleidžiantis visus namus. Ir jau nebereikia jokių kitų įrodymų, jog atėjo auksaspalvis ruduo.

Norint, kad ne tik grybų rinkimas, bet ir jų valgymas teiktų vien malonumą, būtina grybus pažinti. Esama mirtinai nuodingų grybų (žalsvoji musmirė), kurie panašūs į naudinguosius. Todėl einant į mišką, reikia geria pasiruošti, eiti kartu su geria grybus pažįstančiu žmogumi, o jeigu vieno ar kito stinga, į krepšelį dėti tik tuos, kuriuos tikrai gerai pažįstate, kurie yra sveiki, jauni, nesukirmiję. Nepatartina pirkti grybų iš abejotinai atrodančių asmenų, juo labiau – jeigu grybų kokybė jums atrodo įtartina. Čia, kaip ir daug kur, labai svarbu laikytis išmintingos taisyklės, kuri skelbia: geriau mažiau, bet užtikrintai... Grybai greitai genda, todėl juos būtina iškart paruošti – nuvalyti ir apvirti. Jeigu iškylaudami miške aptikote grybų ir sudėjote juos į plastmasinį maišelį, būkite ypač atidūs – jie genda dar greičiau, todėl žinodami, jog negalėsite per artimiausias valandas grybų paruošti, geriau jų visai nerinkite.
Grybuose yra 84-95 proc. vandens ir apie 4-6 proc. blogai arba visai neįsisavinamų medžiagų, tarkime, chitino. Mineralinių medžiagų kiekiu grybai nenusileidžia vaisiams ir daržovėms, o fosforo, kalio kiekiu prilygsta žuvims. Iš 100 g kelmučių organizmas gauna vario ir cinko paros dozę. Žmogaus organizmas įsisavina tik apie 70 proc. grybuose esančių baltymų, tačiau vertingiausių grybų – baravykų, pievagrybių ir kt. baltymų maistinė vertė prilygsta gyvulinės kilmės baltymams, o džiovintuose grybuose baltymų yra netgi daugiau nei duonoje, kruopose, jautienoje. Grybuose yra nemažai vitaminų B1, B2, PP, C, A, D, fermentų, organinių rūgščių, mineralinių, kvapiųjų medžiagų, kurios sužadina skrandžio sulčių išsiskyrimą, didina apetitą, gerina maisto produktų virškinimą.
Informacija gurmanams, skaičiuojantiems kalorijas: džiovintų baravykų sultinys triskart kaloringesnis nei mėsos. Švieži jauni grybai kaloringesni už marinuotus ar raugintus, žinoma, kad vertingiausios - jų kepurėlės.
Išmanios šeimininkės moka iš grybų paruošti įvairiausių patiekalų, tačiau iš karto reiki perspėti, jog grybai – pernelyg sunkus maistas mažiems vaikams, o mažyliams iki trejų metų amžiaus iš vis nerekomenduotini. Jų taip pat skanauti riekėtų atsargiai garbaus amžiaus žmonėms ir turintiems virškinimo sutrikimų. Ypač atsargiai reikėtų elgtis su senais grybais, nes juose atsiranda žmogui kenksmingų medžiagų. Bet kuriuo atveju - pašalinti senos kepurėlės apačią, kurioje yra subrendusių ir visai nevirškinamų grybų sporų, gali būti vabzdžių lervų ir pan., nenaudoti maistui sumedėjusių kotų.
Ką gaminti iš grybų? Tai – kiekvienos šeimininkės išmonės reikalas. Puiki tiršta grybų sriuba, paskaninta spirgučiais ir grietinėle, užkandama virtomis bulvėmis su krapais, kasdieniai barščiai, jeigu juos virsite grybų sultinyje, taps egzotiškais, paprastas mėsos maltinių padažas, į kurį įdėsite bent šiek tiek grybų, tiks giminių susiėjimo stalui, salotos su šviežiais, kepintais arba marinuotasi grybais, įvairios užkandėlės, pyragėliai papuoš ir kasdienį, ir šventinį stalą.

Keletas grybų patiekalų receptų iš Grybų šventės lankstinuko.

Dzūkiški kotletai
500 g bulvių,
100 g pieno,
250 g virtų grybų,
3 š smulkiai pjaustytų petražolių,
druskos.
Bulvės sutarkuojamos ir nusunkiamos. Tarkiai užpilami verdančiu pienu, išmaišoma. Grybai susmulkinami, sumaišomi su tarkiais, įveriama petražolių, druskos. Formuojami apvalūs kukuliai ir dedami į pasūdytą verdantį vandenį. Verdama 10-15 min. Kukuliai išgriebiami ir užpilami paspirgintais lašinukais arba grietine.

Rudmėsių sriuba
Švelniai pasūdytos ir paraugintos rudmėsės užmerkiamos, supjaustomos, paskui sumaišomos su šviežiai trintų spanguolių tyre. Tokia grybienė papuošiama antaninių obuolių, rudeninių kriaušių skiltelėmis, o Kūčių stalui – nedidukais rojaus obuoliukais.

Grybų „rasalas“
Sutarkuotas burokėlis, džiovinti baravykai, miežinės kruopos išverdama, dedama lauro lapelių, pipirų, pakepintų svogūnų. Puodas nukeliamas ir paliekama ataušti. Valgoma su bulvėmis, keptomis krosnyje arba virtomis su lupenomis

Šaltinis: Manoreceptai.lt

2011-08-18 11:51

Komentarų nėra.

Vardas:



Saugos kodas: Kodas
 

Kiti straipsniai

Paprikos



Cheminė paprikų sudėtis priklauso nuo jų subrendimo ir veislės. Žaliuose raudonų veislių vaisiuose būna 0,5 proc. mineralinių medžiagų, 4,7 proc. angliavandenių, 100 g masės sukaupia 1,0 mg karotino, 150 mg vitamino C. Raudonuose vaisiuose šių medžiagų daugiau: mineralinių medžiagų vidutiniškai 0,6 proc., angliavandenių 5,7 proc., karotino 100 g vaisių s...

Dieta pagal kraujo grupes



Anot šios dietos kūrėjo dr. P. D. Adamo, skirtingų kraujo grupių atstovai nevienodai toleruoja tam tikrus maisto produktus. Valgant netinkamus, organizmas juos sunkiau virškina, prasčiau pasisavina, todėl tunkama. šios mitybos teorijos esmė ta, kad skirtingų kraujo grupių žmonės turi teikti pirmenybę tam tikriems produktams, kuriuos organizmas g...

Trejos devynerios



Daugelis, išgirdę pavadinimą "Trejos devynerios", pagalvoja apie parduotuvę, kur galima nusipirkti trauktinės "Trejos devynerios" ir tik nedaugelis (ypatingai vyresnio amžiaus žmonės) prisimena ir žino, kad tikrų gydančių "Trejų devynerių" reikia ieškoti ne kur kitur, o mūsų vaistinėse. Apie ką byloja mūsų tėvų be...

Grybų sezonui artėjant



Ruduo – ne tik vestuvių, bet ir grybų metas, kai netgi „užkietėję“ miestiečiai iš tamsių sandėliukų traukia pintines ir traukia į miškus ar bent jau į turgų, kur prekystaliai nukrauti ne tik voveraitėmis, raudonikiais ar „kiškio baravykais“, bet ir dzūkų vadinamais „cikriniais“ (tikraisiais) baravyka...

Maistas – sveikatos ir energijos šaltinis



Kiekvienas gyvas organizmas minta. Maistas suteikia jam energiją, kuri eikvojama judant ir dirbant. Iš maisto organizmas gauna medžiagų reikalingų audinių ląstelėms atkurti. Šiems be paliovos vykstantiems procesams eikvojamų medžiagų kiekiai priklauso nuo žmogaus amžiaus, jo darbo rušies, sveikatos ir aplinkos sąlygų. Kad organizmas galėtų n...