Druska - maistas, vaistas ar nuodas?

Perskaitytas kartų: 4151Įvertinimas: 5/5 (balsavo: 1)  
Druska - maistas, vaistas ar nuodas?
© Berwis/PIXELIO

Khalil Gibran sakė: “Druskoje turi būti kažkas ypatingai šventa – ji yra mažoje ašaroje ir dideliame vandenyne”. Vanduo ir druska – tai gyvybės terpė. Druskos, kaip ir vandens, esama kiekvienoje gyvoje ląstelėje. Netgi kūdikį motinos gimdoje supantys vaisiaus vandenys yra. vystosi 1 proc. druskos tirpalas.
Kad ir kiek valgytume šviežių vaisių, daržovių, po kurio laiko nenumaldomai užsimanome ko nors sūraus. Bent kąsnelio... Nesūdytas maistas - prėskas, beskonis, o vyresnių žmonių nuomone, netgi visai nesotinantis. Susirgę kvėpavimo takų ligomis griebiamės druskos tirpalo, laiku paskalavę gerklę, neretai galime išvengti sunkesnio susirgimo, nes druska valo ir dezinfekuoja jautrią gerklės gleivinę, neleidžia ant jos kauptis gleivėms, kurios yra puiki terpė daugintis mikroorganizmams. Pavargę po visų metų įtempto darbo per atostogas stengiamės nuvykti prie jūros, kurios sūrus vanduo gaivina ir gydo. Kamuojami astmos, šiais laikais taip paplitusių alergijų vyksta į gydomuosius druskų kambarius.
 „Druska – baltoji mirtis“ – kai kada tenka išgirsti medikų nuomonę. Per didelis druskos vartojimas – viena iš aukšto kraujospūdžio ir netgi nutukimo priežasčių.. Be to, žinoma, jog 30 g druskos – mirtina dozė suaugusiam žmogui.
Taigi, kas yra druska – kasdienis gėris ar beveik nuodas?
Tai visų pirma dviejų elementų, natrio ir chloro, junginys, kurių santykis yra tiksliai 1:1. Nerafinuotoje druskoje yra apie 3 proc. įvairių mikroelementų, kurie mums taip pat labai reikalingi. Druska lengvai tirpsta vandenyje, todėl didžiausi jos kiekiai yra ištirpę jūrose ir vandenynuose. Jeigu vandenynai išdžiūtų, susidarytų milžiniški kiekiai druskos. Visas vandenynų dugnas, t. y. apie 70 proc. Žemės paviršiaus būtų padengtas 60 metrų storio sausų medžiagų sluoksniu, iš jų 47,5 metrų būtų druskos.
Dar senovėje žmonės žinojo, kad tas pats produktas vienu atveju gali būti maistas, kitu – vaistas, o dar kitu – nuodas. Tai tinka ir kalbant apie druską. Viskas priklauso nuo suvartojamo jos kiekio. O šiuo atveju mes neišvengiame klaidų. Pirmiausia – dėl to, kad esame įpratę gana stipriai sūdyti maistą. Kai kurie vyrai druskina kiekvieną patiekalą net neparagavę – stinga druskos ar ne... kadangi daugelis su amžiumi užgyvena ir didesnį kraujospūdį, to daryti nereikėtų, savo sveikatos labui verčiau pasitikėti žmonos arba restorano virėjo skoniu.
Kaip druskos vartojimą sumažinti žmogui, turinčiam sveikatos problemų ir žinančiam, kad reikia tai daryti? Kaip sužinoti, kiek jos yra maisto produktuose, kuriuos jau perkame pagamintus: duonoje, sūriuose, rūkytuose mėsos gaminiuose, konservuotuose, sūdytuose maisto produktuose ir kt.? O ką jau kalbėti apie sūrainius, traškučius ir kitus užkandžius, kuriuose yra ne tik druskos, bet ir kitų skonio stipriklių, skatinančių valgyti, kol pakelis lieka tuščias... Ant daugelio maisto produktų pakuočių parašyta, kad yra druskos, tačiau tikslus jos kiekis nenurodytas.
Tyrimai parodė, kad daugelis populiarių patiekalų užsienio šalių maitinimo įstaigose taip pat gaminami su daug druskos, kai kurie - daugiau negu dvigubai viršijantį didžiausią leistiną suaugusiojo vienos dienos normą.
Europos Komisijos nuomone, labai svarbu mažinti druskos vartojimą ir dėl to rekomenduojama ant maisto produktų pakuočių nurodyti teiginius "mažai druskos", "labai mažai druskos", "be druskos". Ši informacija labai pagelbėtų vartotojams, ribojantiems suvalgomos druskos kiekį.
O visiems, norintiems saugoti savo sveikatą, nuoširdus patarimas prisiminti saiką ir tai, kad daugelis produktų bei patiekalų jau turi tam tikrą druskos kiekį, todėl papildomai į druskinę rankos netiesti.

Šaltinis: Manoreceptai.lt

2011-08-18 11:40

Komentarų nėra.

Vardas:



Saugos kodas: Kodas
 

Kiti straipsniai

Atkinsono dieta



Anot šios dietos kūrėjo amerikiešio dr. R. Atkinso, riebalai padeda lieknėti. Jos laikantis leidžiama valgyti kiaušinius, dešrą, mėsą, žuvį, majonezą ir pieno produktus. Draudžiama valgyti angliavandenių turintį maistą: konditerijos gaminius, duoną, makaronus, grūdus, vaisius ir daržoves. Nepaisant daugelio užsienio dietologų kriti...

Ląstelienos nauda ir ja praturtintų produktų dieta



Augaliniame maiste, be angliavandenių, kurie suteikia organzmui energijos, yra ir taip vadinamų nemaistinių angliavandenių. Vienas iš jų yra ląsteliena (arba celiuliozė). Jos organizmas pasisavina tik apie 25%. Anksčiau buvo manoma, kad ląsteliena išvis nėra reikalinga mūsų organizmui. Tačiau dabar įrodyta, jog ji net tik reikalinga, bet ir labai na...

Grybų sezonui artėjant



Ruduo – ne tik vestuvių, bet ir grybų metas, kai netgi „užkietėję“ miestiečiai iš tamsių sandėliukų traukia pintines ir traukia į miškus ar bent jau į turgų, kur prekystaliai nukrauti ne tik voveraitėmis, raudonikiais ar „kiškio baravykais“, bet ir dzūkų vadinamais „cikriniais“ (tikraisiais) baravyka...

5 pavasarinių salotų paslaptys



Dietologai pataria, kaip pasigaminti salotas, kurios padėtų kovoti su pavasariniu vitaminų trūkumu. 1. Kuo daugiau spalvų Kuo daugiau jūsų lėkštėje spalvų, tuo daugiau jose vitaminų ir sveikatai reikalingų medžiagų. Žalia spalva reiškia, kad daržovėse gausu chlorofilų, stimuliuojančių imuninę sistemą bei keliančių bendrą organizmo tonus...

Stulbinanti žaliosios arbatos nauda



Japonų mokslininkai dešimtmečius tiria žaliosios arbatos savybes ir jos įtaką žmogaus organizmui. Joje yra daugybė aktyvių medžiagų, kurios stiprina ir apsaugo mūsų organizmą. Pateikiame keletą priežasčių, kurios padės įsitikinti visokeriopa žaliosios arbatos nauda. O gal imsite ir savo rytinės kavos puodelį iškeisite į garuojančią žaliąją arbatą....