Druska - maistas, vaistas ar nuodas?

Perskaitytas kartų: 4207Įvertinimas: 5/5 (balsavo: 1)  
Druska - maistas, vaistas ar nuodas?
© Berwis/PIXELIO

Khalil Gibran sakė: “Druskoje turi būti kažkas ypatingai šventa – ji yra mažoje ašaroje ir dideliame vandenyne”. Vanduo ir druska – tai gyvybės terpė. Druskos, kaip ir vandens, esama kiekvienoje gyvoje ląstelėje. Netgi kūdikį motinos gimdoje supantys vaisiaus vandenys yra. vystosi 1 proc. druskos tirpalas.
Kad ir kiek valgytume šviežių vaisių, daržovių, po kurio laiko nenumaldomai užsimanome ko nors sūraus. Bent kąsnelio... Nesūdytas maistas - prėskas, beskonis, o vyresnių žmonių nuomone, netgi visai nesotinantis. Susirgę kvėpavimo takų ligomis griebiamės druskos tirpalo, laiku paskalavę gerklę, neretai galime išvengti sunkesnio susirgimo, nes druska valo ir dezinfekuoja jautrią gerklės gleivinę, neleidžia ant jos kauptis gleivėms, kurios yra puiki terpė daugintis mikroorganizmams. Pavargę po visų metų įtempto darbo per atostogas stengiamės nuvykti prie jūros, kurios sūrus vanduo gaivina ir gydo. Kamuojami astmos, šiais laikais taip paplitusių alergijų vyksta į gydomuosius druskų kambarius.
 „Druska – baltoji mirtis“ – kai kada tenka išgirsti medikų nuomonę. Per didelis druskos vartojimas – viena iš aukšto kraujospūdžio ir netgi nutukimo priežasčių.. Be to, žinoma, jog 30 g druskos – mirtina dozė suaugusiam žmogui.
Taigi, kas yra druska – kasdienis gėris ar beveik nuodas?
Tai visų pirma dviejų elementų, natrio ir chloro, junginys, kurių santykis yra tiksliai 1:1. Nerafinuotoje druskoje yra apie 3 proc. įvairių mikroelementų, kurie mums taip pat labai reikalingi. Druska lengvai tirpsta vandenyje, todėl didžiausi jos kiekiai yra ištirpę jūrose ir vandenynuose. Jeigu vandenynai išdžiūtų, susidarytų milžiniški kiekiai druskos. Visas vandenynų dugnas, t. y. apie 70 proc. Žemės paviršiaus būtų padengtas 60 metrų storio sausų medžiagų sluoksniu, iš jų 47,5 metrų būtų druskos.
Dar senovėje žmonės žinojo, kad tas pats produktas vienu atveju gali būti maistas, kitu – vaistas, o dar kitu – nuodas. Tai tinka ir kalbant apie druską. Viskas priklauso nuo suvartojamo jos kiekio. O šiuo atveju mes neišvengiame klaidų. Pirmiausia – dėl to, kad esame įpratę gana stipriai sūdyti maistą. Kai kurie vyrai druskina kiekvieną patiekalą net neparagavę – stinga druskos ar ne... kadangi daugelis su amžiumi užgyvena ir didesnį kraujospūdį, to daryti nereikėtų, savo sveikatos labui verčiau pasitikėti žmonos arba restorano virėjo skoniu.
Kaip druskos vartojimą sumažinti žmogui, turinčiam sveikatos problemų ir žinančiam, kad reikia tai daryti? Kaip sužinoti, kiek jos yra maisto produktuose, kuriuos jau perkame pagamintus: duonoje, sūriuose, rūkytuose mėsos gaminiuose, konservuotuose, sūdytuose maisto produktuose ir kt.? O ką jau kalbėti apie sūrainius, traškučius ir kitus užkandžius, kuriuose yra ne tik druskos, bet ir kitų skonio stipriklių, skatinančių valgyti, kol pakelis lieka tuščias... Ant daugelio maisto produktų pakuočių parašyta, kad yra druskos, tačiau tikslus jos kiekis nenurodytas.
Tyrimai parodė, kad daugelis populiarių patiekalų užsienio šalių maitinimo įstaigose taip pat gaminami su daug druskos, kai kurie - daugiau negu dvigubai viršijantį didžiausią leistiną suaugusiojo vienos dienos normą.
Europos Komisijos nuomone, labai svarbu mažinti druskos vartojimą ir dėl to rekomenduojama ant maisto produktų pakuočių nurodyti teiginius "mažai druskos", "labai mažai druskos", "be druskos". Ši informacija labai pagelbėtų vartotojams, ribojantiems suvalgomos druskos kiekį.
O visiems, norintiems saugoti savo sveikatą, nuoširdus patarimas prisiminti saiką ir tai, kad daugelis produktų bei patiekalų jau turi tam tikrą druskos kiekį, todėl papildomai į druskinę rankos netiesti.

Šaltinis: Manoreceptai.lt

2011-08-18 11:40

Komentarų nėra.

Vardas:



Saugos kodas: Kodas
 

Kiti straipsniai

Kopūstų rojus (5)



Gūžinių šeimos daržovės gali būti labai naudingos mūsų sveikatai. Baltagūžiai Pagal vitamino C kiekį šie kopūstai tik šiek tiek nusileidžia citrinoms. Juose gausu teigiamai nervų sistemą veikiančių B grupės vitaminų, vitamino PP, taip pat naudingosios medžiagos cholino, kuris gerina atmintį, stabdo plaukų slinkimą, saugo kepeni...

Alus



Kas iš mūsų karštą dieną ar po pirties atsisakytų gaivintis bent stiklu alaus? Alus, kaip gaivinantis gėrimas prie pietų stalo lietuviui taip pat dažnas, kaip vynas prancūzui. Parduotuvėse dabar gausu alaus rūšių, pavadinimų, taros įvairovės. Užtenka paminėti "švyturio", "Utenos", "Tauro", "Dvaro", "Biržiečių&...

Mėsos patiekalų gausa - didesnis svoris



Valgant mažiau mėsos, galima lengviau išlaikyti optimalų kūno svorį, teigia mokslininkai. Europoje ištyrus beveik 400 tūkstančių suaugusiųjų nustatyta, kad mėsos valgymas siejamas su svorio didėjimu, net jei žmonės suvartoja vienodą kiekį kalorijų. Stipriausia ryšys nustatytas tiems, kas vartojo perdirbtą mėsą kaip dešros ir ...

Paprikos



Cheminė paprikų sudėtis priklauso nuo jų subrendimo ir veislės. Žaliuose raudonų veislių vaisiuose būna 0,5 proc. mineralinių medžiagų, 4,7 proc. angliavandenių, 100 g masės sukaupia 1,0 mg karotino, 150 mg vitamino C. Raudonuose vaisiuose šių medžiagų daugiau: mineralinių medžiagų vidutiniškai 0,6 proc., angliavandenių 5,7 proc., karotino 100 g vaisių s...

Žalingi indai: ką palikti, o ką - išmesti?



Anksčiau cinkuotų ir emaliuotų puodų, vietinės gamybos keptuvių kokybė visus tenkino. Apie kenksmingas medžiagas ir galimus apsinuodijimus niekas negalvojo. Dabar viskas pakito ir ne visi įsigyti indai yra saugūs. Panagrinėkime kokį kenksmingą poveikį sveikatai gali kelti indai. ...